Astai tebuvo 10 metų, kai ji iš savo mamos išgirdo, kad namuose daugiau nebus švenčiamas jos gimtadienis. „Man padovanojo dovaną ir pasakė, kad tai bus paskutinė dovana, nes daugiau gimtadienių mes nebešvęsime“, – naujoje Dainiaus Sinkevičiaus laidoje „Netobuli gyvenimai“ klaipėdietė prisipažino, kad šios dienos ji iki šiol negali pamiršti. Dar būdama vaiku ji pateko į Jehovos liudytojų globą – į šią religinę bendruomenę ją nusivedė motina.
Kai buvo 17-iolika, Asta pastojo – jos dukros tėvas taip pat dalyvavo Jehovos liudytojų veikloje, bet jie dar nebuvo krikštyti, todėl buvo „iškviesti ant kilimėlio“. Dėl nėštumo ji buvo priversta pakeisti mokyklą, tačiau stropiai lankė tiek prieš gimdymą, tiek po jo, o vėliau net sėdėdama mokyklos suole maitino savo dukrą.
Šiandien Asta jau nebe Jehovos liudytoja – iš šios bendruomenės nutarė pasitraukti, nes suprato, kad negali gyventi tokio gyvenimo, kokį privalėjo. Ji kaip didžiausią košmarą prisimena vaikščiojimus po nepažįstamų žmonių namus, kai privalėjo skelbti Jehovos liudytojų skleidžiamą žinią apie Dievą.
„Jehovos liudytojų gretose negali būti žmonės, kurie nesilaiko normų – visi privalo, nėra išimčių, ten negali sakyti, kad noriu ar nenoriu, patinka ar nepatinka, tu privalai“, – apie tai, su kuo susidūrė, „Netobuluose gyvenimuose“ kalbėjo Asta.
Ji nesigaili, kad pasitraukė iš šios religinės bendruomenės ir tikina, kad pagaliau yra laiminga, nes gali gyventi kaip nori ar liepia širdis.
Visą pokalbį žiūrėkite ir skaitykite Delfi: www.delfi.lt/a/120225125